- puolinėti
- |ti (ja, jo)
падать; нападать
Lietuvių—rusų kalbų žodynas . 2014.
Lietuvių—rusų kalbų žodynas . 2014.
puolinėti — puolinėti, ėja, ėjo 1. K iter. dem. pulti 1: Žvaigždutės puolinės, danguj vietos neturės (d.) Vrn. 2. H, R98, N iter. dem. pulti 5: Eidami tik svyrinėjam, klumpame ir puolinėjam prš. | Nepuolinėk (nemink ant kulnų)! Lp. ║ Bulbių pūrelis, daržo… … Dictionary of the Lithuanian Language
puolinėti — vksm. Eidami̇̀ klupinėjo, puolinėjo … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
antpuolinėti — iter. dem. antpulti 1. | refl.: Izraeliškiai neperstoja ant ano antsipuolinėti I. puolinėti; antpuolinėti; atpuolinėti; išpuolinėti; nupuolinėti; papuolinėti; prapuolinėti; užpuolinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
atpuolinėti — intr. atkristi, atlėgti (šalčiui): Šaltis atpuolinėja Str. puolinėti; antpuolinėti; atpuolinėti; išpuolinėti; nupuolinėti; papuolinėti; prapuolinėti; užpuolinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išpuolinėti — iter. dem. išpulti 1: Visi kai pasgando, tai kap valgė, tai net šaukštai iš rankų išpuolinėj[o] Vlk. puolinėti; antpuolinėti; atpuolinėti; išpuolinėti; nupuolinėti; papuolinėti; prapuolinėti; užpuolinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
nupuolinėti — intr. nubirti, nukristi: Kap miežiai indžiūsta, varpos nupuolinėja žemėn Trak. puolinėti; antpuolinėti; atpuolinėti; išpuolinėti; nupuolinėti; papuolinėti; prapuolinėti; užpuolinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
papuolinėti — intr. pasmarkauti: Pri darbo nepapuolinėsi Ll. puolinėti; antpuolinėti; atpuolinėti; išpuolinėti; nupuolinėti; papuolinėti; prapuolinėti; užpuolinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
prapuolinėti — intr. vargingai gyventi, smukti: Aš prapuolinėju už tai, ką aš neženotas Str. Da kylu, ne prapuolinėju Str. puolinėti; antpuolinėti; atpuolinėti; išpuolinėti; nupuolinėti; papuolinėti; prapuolinėti; užpuolin … Dictionary of the Lithuanian Language
puoliniuoti — puoliniuoti, iuoja, iãvo 1. žr. puolinėti 4: Ko turi taip puoliniuoti visur! Vn. 2. intr. tarpais pulti (ant ko), norint pakenkti: Puoliniuoti pradėjo, muštis Pj … Dictionary of the Lithuanian Language
puolinėjimas — sm. (1) → puolinėti: 1. K. 2. Puolinėjimo kylikas R98. 3. K. 4. Pakilo sumišimas, puolinėjimas išsigandusių žmonių Žem. puolinėjimas; antpuolinėjimas; užpuolinėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
užpuolinėti — iter. dem. užpulti: 1. SD365, I Jie vėl sargus užpuolinėjo rš. 2. Vis mane užpuolinėjat Dglš. Mamaite, griekas užpuolinėti nekaltus žmones Žem. 3. Bijau, kad jų dykų blogos mintys neužpuolinėtų rš. 4. intr. silpti: Pradėjau šiais metais… … Dictionary of the Lithuanian Language